Faktorinė analizė

Faktorinės analizės tikslas – minimaliai prarandant informacijos pakeisti stebimą reiškinį
charakterizuojančių požymių aibę kelių faktorių rinkiniu. Ko siekiame taikydami faktorinę analizę?
Faktorinė analizė padeda didelio skaičiaus kintamųjų tarpusavio koreliacijas paaiškinti tam tikru
bendrųjų faktorių įtaka. Nuo kintamųjų pereidami prie faktorių, kondensuojame informaciją, padarome
ją labiau aprėpiamą.
Faktorinės analizės pagalba galima nustatyti:
1) kiek latentinių (nematuojamų) faktorių paaiškina tiriamų kintamųjų priklausomybės struktūrą;
2) kokie tie faktoriai;
3) kaip gerai faktoriai paaiškina duomenis.
Faktorinė analizė – gana sudėtinga ir dažnai sunkiai interpretuojama nes:
1) ne visada latentiniai faktoriai realiai egzistuoja ir ne visada patikimai pagal turimus duomenis
galima juos išskirti;
2) tiems patiems duomenims taikydami skirtingus faktorinės analizės metodus, gauname keletą
galimų faktorių rinkinių;
3) išskirtieji faktoriai ne visada lengvai interpretuojami.
Faktorių skaičių, faktorinės analizės metodą ir faktorių pavadinimus pasirenka pats tyrėjas, todėl ir
sakoma, kad faktorinė analizė atsakymus tik pasufleruoja.
Faktorinės analizės etapai
1) patikrinimas, ar duomenys faktorinei analizei tinka;
2) faktorių išskyrimas – faktorių skaičiaus nustatymas bei faktorių skaičiavimo metodo
parinkimas;
3) faktorių sukimas ir interpretavimas;
4) faktorių reikšmių įverčių skaičiavimas.

Žymos:

2 atsakymai to “Faktorinė analizė”

  1. novickij Says:

    Dar vienas pagrindinis fakt. analizės tikslas yra sumažinti kintamųjų skaičių, nes tų faktorių, prie kurių pereiname, yra žymiai mažiau negu pačių kintamųjų. Galima išvardinti 3 pagrindinius metodus: koreliacinė analizė, Pirsono metodas (Principal components analysis, PCA) ir didžiausio tikėtinumo metodas.

  2. ksavera Says:

    Bendruosius faktorius stengiamasi išskirti taip, kad:
    – jų skaičius būtų kuo mažesnis, kartu nagrinėjamo reiškinio aprašymas – kuo paprastesnis;
    – bendrieji faktoriai pateiktų maksimalią pradinės informacijos dalį (apimtų pilnosios dispersijos maksimumą);
    – jie būtų lengvai interpretuojami, natūraliai aprašytų reiškinį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: